Šiaudinė statyba

Tai vėl prikilo rankos parašyti.

Šiaudus susiradau visai netyčia. Dirbu turizme, tai karta su vienu vairuotoju pakalbėjau apie savo projektą, tas sako žinau vieną ūkininką, kuris augina rugius (ruginiai šiaudai labiausiai tinka dėl savo šiaudo tvirtumo). Tas ūkininkas vienintelis per visą jo kaima kuris nevartoja alkoholio (retas egzempliorius, šaunuolis). Vasaros pradžioje susisiekiau su tuo žmogum. Sako reiks - bus. Patikėjau iš pirmo karto. pasiskaičius internete, kaip kitiems sunkiai sekasi gauti šiaudis, nors ir sutaria, kiek sunerimau. Dar pasiskambinau. Sako sutarėme - bus. Nurimau.

Vieną dieną sulaukiau skambučio. “Pasikroviau. Vežu. 400 kitku. Kur važiuoti?” Vos iš koto nenukritau. Rankose grynu neturiu, bėgu iki bankomato. Pakeliui skambinu pažystamiems, gal kas laisvas ir gali padėti išsikrauti. Radau. Oras bjursta, ant lietaus traukia. Ūkininkas iš Laukuvos. Skambinu, klausiu koks oras. bijau kad nesulytu kol iki Klaipėdos privažiuos. Pas jį saule šviečia. Pas mane pradeda lašnoti. Sakau gal atidedam iki rytojaus. Atsakymas: pakrautas į daržinę neįvažiuosiu, ant lauko gali sulyti. Rizikuojam. Važiuoju pasitikti į Vėžaičius.

Kupeta jau stovi ir laukia. Privažiavome sėkmingaibe lietaus. Vietoje, kol ruosėmes pradėjo lyti. Palaukeme kol nustos, nes kelios virsutinės kad sulys - ne pasaulio pabaiga, išdžius. Sėkmingai sukišome į daržinę, šlapias padėjome atskirai į vėjo perpučiamą vietą kad džiūtų.

Baigėme rinkti karkasą, užmetėme stogą. Visa ta malkų kruva labai keitai klibėjo. Iš šono galėjo atrodyti kad ekstremalai kamikadzės darbuojasi. Prisukinėjome istrižainių reikia - nereikia. Sutvirtėjo, tik po to tos istrižinės tapo kaip kliučių ruožas “Prabėk 6 metrus per 2 minutes”.

Nu ir prasidėjo krovimas. Kitkas teko pjaustyti, kad gražiai glustu prie karkaso ir lygiai sueitu su medieną. Šita reikalą galima atlikti mechanizuotai, su technika (tandeminiu pjūklu, arba benzopjūklu), arba “v ručnuju”. Pabandžiau benzo pjūklą. Š… gavosi. Grandinė apsivelia. Liko vienas variantas - trinti mazolius. Turėjau vieną pjūklą tokį nelabai ilgą, dantys geri, bet tik medžiui pjauti. Dėl ilgio susinervinau. žaidimas vienas, o naudos mažai. Radau seną pamirštą sovietinį pjuklą. Ilgis vos ne dvitraukio, dantys - per pirštą, patraukiai ir turi. Čia su mažu pjūklų “gemarojinuos”.

Susikrovėm taip per dieną 3 eiles (dviese). Medinių kuoliukų, kad sutvirtinti šiaudus tarpusavyje persmeigiant per kelis eiles, neturėjau pasiruošes. Bandžiau nudrožti medines lysteles 5×2 ir jomis perkalti. Sunkiai ėjo dėl savo kampuotumo ir pločio 5 cm. Liko sprendimas kišti armatūrą. Primenu kad statinys laikinas ir kaip mokymosi priemonė. Metalas nedraugauja su šiaudais. Temperaturų skirtumas duoda kondencavimasi ir rasojimą ant metalo, nuo jo pereina į šiaudą (galima kiekvieną armaturą ivilkinėti i plastmasinį šiaudelį). Plius armatūra kad ir kokia stora būtų nesutvirtina taip kitkų tarpusavy kaip norėtusi (lyginant su mediniais kuoliukais). Kas antrą eilę kitkų dar kur buvo galima pririšinėjau prie karkaso.

Kas tris eiles temėme diržais. Su domkratais pasirodė didesnis vargas, nors susislegia kur kas geriau. Dar yra pakavimo juostos, tik neradau niekur pirkti pačio aparato, tai be jo apsiėjau.

Diržus pirkite arba skolinkites furistų. Pačios juostos tvirtesnės ir sutempimo aparatas patikimas. O parduotuviniai, skirti lengviems automobiliams, tiks tik suveržus kad palaikytų (tam atvejui jei turite mažai furinių, ir taupote pinigus). Pas mane taip ir buvo daryta.

Tai taip ir kėlėsi šiaudų krūva apie pagalius.

Antras aukštas - visiška “chaltūra”. Šiaudai tiesiog sudėti kaip plytos, ir priraišioti prie statinių. Taip kaip čia mokymosi priemonė, tai reikia pačiam pamatyti kas bus. Pati “mandriausia” vieta tai liko pati pastogė. Stogas vienšlaitis, ir jei kitkos vienas galas lenda, tai kitas ateina praktiškai vos ne i  nulį. Šiam atvejui visą rysulį perrišinėjau, ir dariau laiptuotą. Pavyko. Į pastogę kišau nuo siaurojo galo, kur buvo galima įsprausti kojos pagalbą (arba pasinaudoję rimta medine kuvalda - “argumentu”).
Rezultate gavosi šitaip.

Visi žino, kad tikriausiai nėra nieko pastovesnio už laikiną.
Tuo metu, kai buvo rengiamas stogas, jau galvoje nebekirbėjo mintis apie pievelę ten viršuje.
Pats stogas daromas kaip paprastiem karkasiniam namams: OSB plokštė prisukau medvarščiais 4,5×60, hidroizoliacija - ruberoidas, kurį prišaudžiau skobomis (pūslės atsirado jau po 300 šūvių, manau pataupiau pinigus geresniam, labiau ergonomiškam daiktui) ir toliau grebėstai 2×5 cm. Vėjo plėvelės visai nedėsiu, lai vėdinasi. Stogo dangos kolkas irgi dar ne. Nenuspręsta kokia danga bus.

Nuotraukoje Marius prišaudo ruberoidą.
Vyšnias dabar bus galima kur kas patogiau skinti, nes nereikės kaip akrobatui ant kopėčių laviruoti.

Kaip tyčią sekančią dieną pietų pradėjo lyti. Buvo smagu sėdėti po stogeliu ir stebėti kaip smagiai nuo stogo bėga vanduo.

Mediena. Veiksmas vyko gegužės mėnesi. Čia didelių problemų nebuvo. Kaimynystėje yra lentpjūvė. Kaina ~ 320 lt/m3. Išpjovė taip kaip pageidavau. Viso gavosi šeši kubai. Susikroviau ir palikau džiūti iki vasaros galo.
(Dirbu turizme, tai vasara - darbymetis, ir nėra visiškai laisvo laiko.)
Pastaba. BŪTINAI nulupkite žievę nuo medienos, kad neįsimestu “karaiedai”, lietuviškai  - kinivarpos. Nesumeskite medienos bet kaip. Po kiekvieno sluoksnio reikia daryti perklojimus dedant skersinius. Uždenkite nuo lietaus, bet neaklinai. Leiskite kad vėjas vėdintų , ir taip džiūtų.
Naudota: mūrlotui 10X10, karkasui 5X10, gegnėms 5X15.
Medieną sujunginėjau be dygių, įlaidų (taupiau laiką) su metaliniais kampuočiais (mažais, dabar neatsimenu matmenų,bet tikrai mažais). Visi kas žiūrėjo (o tai buvo giminės) - stebėjosi, ir ačiū kad nėjo, nebandė aiškintis, kodėl taip o ne kitaip, ir pan. Ruduo jau kabėjo ant nosies, ir mažai buvo laiko aiškinti ir gaišti.
Užmanymas pradžioje buvo sugalvotas toks. Karkasas - medinė konstrukcija, laikanti tik stogą. Sienos - bekarkasės statybos principu sudėti šiaudai. Stogas - žolytė. Planai keitėsi eigoje :)
Pasirodė kad reikia ir mansardos, kur butu galima ir galvą padėti, o ne tik kastuvus ir kitus daiktus. Sienos - čia jau atskira istorija. Apželdinto stogo atsisakiau dėl išteklių, nes reikėtu daugiau medienos konstrukcijai, papildomų medžiagų stogo dangai, stogo plotas 49 m2 ir labai reikės stipriai laipioti su kibirais ir velėna.
Tokį stogą manau dėsiu ant vaikų žaidimų namelio (jau planuoju).
Visą laiką (iki tinkavimo) dirbome dviese: aš (Kęstas) ir sūnėnas (Marius).
Apatinį vainiką susirinkome be vargo, ir pradėjome kelti statinius.
Statinius nusprendžiau dėti iš vidinės pusės, kadangi atkrenta iš anksto numatyti keli sprendimai.
Pirmiausia tai buvo sprendžiama dėl lentynų ir spintelių tvirtinimo, kad nereiktų vėliau skaičiuoti kur kalti kuolus į šiaudus kad pakabinti tris samčius ir rankšluostį.
Antras dalykas vėjo ir šilumos izoliacija. Kaip planuojama, kad tinkas bus molinis, tai be papildomu medžiagų sandarumo gero nebus. Molis nuo medžio atšoka, ir atsiranda tarpeliai, per kuriuos sėkmingai keliauja vėjas išnešdamas sukauptą šilumą iš vidaus. Tokiam atvejui išvengti yra kelios gudrybės. Aprišti medieną nendriniais dembliais, arba sukarpytomis džiūtinio maišo juostomis “prišaudyti” medieną.
Keliant statinius pirmas klausimas - kaip dėsim kitkas? Nusprendėme, kad pjausime šiaudus ir įleisime “stoikes” į vidų. Pasiskaičiavome kad plotis 46 cm, ir sustatėme. Toliau viršutinis vainikas ir vėl statiniai.
(Dėkite kuo daugiau įstrižainių į karkasą ir normalių (mano kiek mažokos), tai suteiks tvirtumo, ir atkris klausimas kur įkalti vinį kepurei pakabinti ir “fufaikei” padžiauti. Nepamirškite ir laikinų įstrižainių (apsidraudimui visada praverčia). Jas galėsite išimti po truputi, kai matysite jog jau trukdo ir yra nereikalinga.)
Stogą sugalvojau daryti vienšlaitį. Vienas kraštas 80, kitas 160 cm. Tuo metu atrodė gera mintis. Žemesnėje pusėje pasidaryti lentynas kad ir uogom džiovinti, o kur aukščiau, ten prigulti patogiai. Viskas kaip ir gerai… Kol neužsidėjo gegnės, ir ant jų OSB plokštės. Va tada prapuolė erdvė virš galvos, ir tik progai pasitaikius “segi su ragais” į gegnes, kad net saldu darosi.

Pirma mintis buvo naudoti padangas. Buvo savų keletas, pora reisų iš pagriovio parsivežiau (šito turto nemažą pakelėse). Aišku čia galima sutaupyti nemažai pinigų. Bet… Kas man nepatiko?
Pirma - kvapas. Kai saule pašildo pradeda visa ta guma smirdėti. Pastebėjimas, kad mažiau smirda rimtu firmų padangos, dėl gumos sudėties.
Antra - tvirtinimas. Kad tvirtai padangos laikytųsi, reikia tarpusavyje rišti viela arba tvirtinti varžtais. Vidus užpildomas smėliu, kuris trombuojamas. Taip sutvirtintos padangos ir nesutvirtintos su žeme man atrodo nestabilu, o su žeme tvirtinti visai nesinori, tuomet jau reikalingi leidimai.
Ieškojau kitu variantų. Kaip tyčią mieste keitė aikštės grindinį iš plytelių 60X60 į trinkeles. Tai suderėjau su atvežimu 20 “plytelių” 200 lt.Valio. Atvežė. Išvertė. Reikėjo pernešti apie 15 metrų. Trise bandėme pernešti. Užtrukome apie keturias valandas. Jau baisai sunkios. Rankas pakirto.
Taigi. Žemės pagrindas toje vietoje nebuvo labai lygus. Stumdyti žemes nemačiau tikslo, dar ir traktorius kainuoja. Išsimatavau kampus, dar vidurius, ir toje vietoje pasipyliau grunto tiek kiek reikia. Neturint nivelyro yra keli būdai rasti lygiui: permatoma žarna su vandeniu, gulsčiukas (nedideliem ilgiam), “na glaz” (čia kai nieko neturime, išskyrus geras akis) :)
Susidėjus plyteles (jų man prireikė 9 vnt.) reikia izoliuoti nuo ant viršaus dedamos medienos. Tam reikalui pagrinde naudojamas ruberoidas. Betonas turi savybę traukti drėgmę, to pasekoje ant viršaus padėta mediena greičiau genda. Šito reikalo nedariau, žiūrėsiu kas bus.

P.S. Padangas pasilikau. Vėliau prireikė pasilipimui.
Permeti lenta - mažas stelažas.

Apsauga nuo drėgmės ir paplovimo.
Kad taip sukonstruotas pagrindas “nevaikščiotu” ir mano mokymosi priemonė neišsikraipytų sugalvojau tokį būdą nuo to apsaugoti.
Tiek kiek man šviečia protas, tai visas vaikščiojimas atsiranda dėl vandens įtakos. Kuo mažiau drėgmės, tuo mažiau paplaus, arba ne toks stiprus bus įšalas ir grunto vaikščiojimas. Logiška. Reiškia reikia nuvesti lauk vandeni, ir stengtis toliau.
Taigi klojam ruberoidą. Plastmasinės plėvelės atsisakiau, greičiau prakiūra. Prišaudžiau prie apatinio vainiko vieną galą, o kitą galą įkasiau į žemę. Galą kuris žemėje, geriausiai užberti žvyru, skalda ar smėliu taip padarant drenažą. Ir taip per visą perimetrą. Atkreipkite dėmesį į tas vietas kur stogo šlaitas. Viso vandens latakai gali nespėti nuvesti, ten bus daugiau drėgmės. Reikia toliau nuvesti visą apsaugą ir drenažą.

P.S. Baigus tinkuoti iš lauko, mintis dar perkloti jau keliais sluoksniais ir su plėvele greičiausiai reikės apsodinti kokiais čiobreliais. Ir gruntui nereiklus, ir naudinga, ir gražu.

… buvo tik idėja, prieš gerus 5 metus gimusi pastatyti namą.
Pinigų, kaip visada pas nieką nėra. Medžiagos - brangios, statybininkai - žydą lenkia savo uždarbiais.
Važinėjant kartais į kaimą, akis užkliuvo už molinio tvarto. Pakalbėjus su šeimininkais išsiaiskinau, kad tai apie 90-110 metų senumo statinys.
Tada prasidėjo visagalio interneto laužymas.
Kaip dabar prisimenu, tai buvo graži, šilta pavasario diena.
Užtikau puslapį kur stato iš šiaudų, o tinkuoja moliu.
Pirmas įspūdis - 3 paršiukų pasaka.
Skaitau toliau. Pasigilinus suvoki, kad svorio gaunasi visai nemažai ir nupūsti jei gerai sutvirtini su pagrindu.
Mintis pasirodė visai nebloga. Pradėjau tuomet šiaudais domėtis. Koks, kaip, kas, kur.
Toliau laužau kompą. Prasideda domėjimasis statybų technine dalimi. (Prieš 8 metus, 2 metai iš eilės bandžiau stoti į statybų inžineriją Klaipėdos vienoj švietimo įstaigoj (neakivaizdžiai, dėl savęs). Nesėkmingai. Ir ne todėl kad durnas ar vidurkis buvo žemas, tiesiog nesurinkdavo grupių. Metai po įstojimo į kitą švietimo įstaigą prasidėjo statybų bumas, kai nedirbo tik tinginiai, ir nuolatiniai darbo biržos gerbėjai, tuomet jau surinkdavo po kelias grupes).
Grįžtu nuo lyrinio nukrypimo.
Savarankiškas domėjimasis manau suteikia didesnį bendrą supratimą.
Po to truputi šį projektą užmečiau, nes kaip ir visi ekonominio augimo metu turėjau pakankamai darbo.
Kol vieną dieną nepasirodė Jono Kačerausko pastatytas namas.
Tai buvo labai geras priminimas, ir laiku. Iš naujo pradėjau rinkti medžiaga. Internetas, seminarai.
Atėjo visų nuvalkiotas baubas krizė.
Pradėjo pigti šiek tiek medžiagos. Geras laikas pradėti treniruotis su šiaudais.
Pirma mintis buvo WC daryti, bet pamąsčius prieita išvados, kad geriau mokymosi priemone daryti didesnę. Galima daugiau žmonių į talką paimti, ir yra kur eksperimentuoti su medžiagomis.
Tai nėra namas. Tai mokymosi priemonė, kaip taisyti klaidas kurias padarai.
Pasistengsiu aprašyti su visom nesąmonėm, kurias dariau sąmoningai taupant laiką ir pinigus.
Vieta kur tai prasidės. Vyšnių sodas.

Sveiki,
Kol pradėsiu detaliai aprašinėti kaip man sekasi su šiaudais, galite pažiūrėti kas jau gavosi.
Tikiuosi netrukus pradėsiu…
Labai trūksta laiko.
Nuoroda į internetinę svetainę kur yra foto:
http://sites.google.com/site/manosiaudas/